Šitaip galvoja dažnas milijoninio verslo savininkas. Mokesčių teisės dėstytojas jums pasakytų – bet koks progresinis mokestis yra regresinis. Prekių ir paslaugų teikėjai padidėjusiu kaštus tiesiog permes ant kainos ir turėsime dar didesnę infliaciją. Bet kategoriškai nesutinku, kad padidėjusius valstybės poreikius – krašto gynybą, mokytojų atlyginimus, slaugytojų atlyginimus reikia kompensuoti visuotiniu mokesčiu. Tas pats mokytojas, pensininkas būtų pirmieji, kurie sumokėtų padidėjusį PVM (pridėtinės vertės mokesčio) tarifą. Tai žmonės, kurie nepalyginti dažniau nei stambaus verslo naudos gavėjai, gyvena nuo algos iki algos.
Tokias mintis viešai per respublikinę konferenciją vasario trečią dieną deklaravo Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Lenkijoje ir Estijoje pelno mokestis yra 20 proc., o Lietuvoje – 15 proc. Pirmiausia mums reikia apmokestinti stambų verslą. Didelių verslų pelno mokesčio tarifo padidinimas yra tema, kuri yra gili ir sudėtinga, siekiant užtikrinti ekonominį tvarumą, socialinį teisingumą ir viešųjų paslaugų teikimą visuomenei. Tai yra svarbus diskusijų ir debatų objektas tiek ekonomikos, tiek politikos srityse, nes tai tiesiogiai veikia įmonių ir visuomenės gerovę.
Šiuo metu susiduriame su nuolatiniu poreikiu užtikrinti ekonomikos tvarumą ir socialinį teisingumą. Vienas iš būdų tai pasiekti yra peržiūrėti pelno mokesčio politiką ir padidinti pelno mokesčio tarifą stambiems verslams. Taip mes sumažinsime mokestinius įsipareigojimus žmonėms, kurie mažiausiai įgalūs susimokėti. Tai palieka daugiau pinigų mažas pajamas gaunančių kišenėse, kurie labiau linkę išleisti būtiniausiems produktams. Laimi visi. Tokiu būdu ekonomika tik labiau stimuliuojama.
„Trumpuoju laikotarpiu progresiniai mokesčiai, o ypatingai tiesioginis pelno mokestis, yra raktas vyriausybėms sumažinti atskirtį“, – teigiama Pasaulio Banko skurdo ir pasidalinto klestėjimo ataskaitoje (autoriaus vertimas).
Stambus verslas neateis, pabėgs iš Lietuvos? Mūsų paskirtis netapti to vieno procento didelių verslų savininkų užuovėja. Dažnai stambus verslas naudoja įvairias strategijas, kad sumažintų savo mokesčių naštą, pavyzdžiui, perkėlimu pelno į jurisdikcijas su mažesniais mokesčių tarifais arba naudojant mokestines lengvatas. Tai reiškia, kad kiti mokesčių mokėtojai, įskaitant mažąsias įmones ir asmenis, turi padengti didesnę dalį visos mokesčių naštos. Padidinus pelno mokestį, būtų galima užtikrinti, kad dideli verslai teiktų sąžiningą įnašą į visuomenės poreikius.
Padidinus pelno mokestį, galima skatinti stambius verslus imtis daugiau atsakomybės dėl aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita. Tai gali apimti investicijas į švarią energiją, efektyvų išteklių naudojimą ir tvarias gamybos praktikas.
Padidinus pelno mokesčio tarifą, galima skatinti stambiud verslus investuoti į inovacijas ir technologijų plėtrą. Tai gali padėti skatinti ekonominį augimą ir konkurencingumą, kuris būtų naudingas visai visuomenei.
Didesnis pelno mokestis gali būti naudojamas kaip skatinimo priemonė investuoti į socialiai naudingus projektus ir iniciatyvas. Tai galėtų apimti investicijas į švietimo, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų, aplinkos apsaugos ir kitas sritis, kur investicijos galėtų turėti teigiamą ilgalaikį poveikį visuomenei.
Sąžiningas mokesčių mokėjimas gali pagerinti verslo ir visuomenės santykius. Didžiosios įmonės, kurios rodo socialinę atsakomybę ir aktyviai prisideda prie bendruomenių gerovės, gali sukurti palankią reputaciją ir padidinti klientų bei darbuotojų lojalumą.
Didžiosios korporacijos ir tarptautinės įmonės dažnai naudoja viešąją infrastruktūrą, kaip ir mažosios verslo įmonės ar individualūs piliečiai. Tačiau jų pelno mokesčio našta gali būti santykinai maža, palyginti su naudojamomis viešosiomis paslaugomis. Padidinus pelno mokesčio tarifą, galima užtikrinti, kad didelės korporacijos prisidėtų daugiau prie viešųjų paslaugų finansavimo, pagerinant jų prieinamumą ir kokybę visuomenei.
Pastaraisiais dešimtmečiais matėme tendenciją, kurioje didžiulius pelno augimo skaičius pasiekė dideli verslai, tuo tarpu mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei darbuotojai susiduria su stagnacija ir ekonominėmis problemomis. Padidinus pelno mokesčio tarifą, galima sukurti sąlygas mažinti ekonominę nelygybę, skatinant teisingesnį pajamų paskirstymą ir suteikiant daugiau galimybių mažesniems verslams ir darbuotojams.
Padidinus pelno mokesčio tarifą, galima skatinti stambų verslą investuoti į inovacijas ir technologijų plėtrą. Tai gali padėti skatinti ekonominį augimą ir konkurencingumą, kuris būtų naudingas visai visuomenei.
Didesnis pelno mokestis gali būti naudojamas kaip papildomas šaltinis pilietinės visuomenės organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių projektų finansavimui. Tai gali skatinti demokratijos plėtrą ir socialinį aktyvumą visuomenėje.
Padidinus pelno mokesčio tarifą, galima skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir vieningų sprendimų priėmimą dėl mokesčių politikos. Tai padėtų kovoti su mokestinėmis spragomis ir užtikrinti, kad didžiosios korporacijos teiktų sąžiningą įnašą į valstybės biudžetą.
Padidinus pelno mokesčio tarifą, būtų galima sukurti papildomų pajamų šaltinį valstybės biudžetui, kuris galėtų būti naudojamas skatinti ekonomikos augimą, investicijas į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, taip pat kovoti su ekonominėmis krizėmis ir nenumatytais iššūkiais.
Jau išsiaiškinome, kodėl padidėjusiems poreikiams, reikia kelti ne PVM, o pelno mokestį. Įstatymų leidėjui belieka galutinai apsispręsti – kur ta riba, tarp smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos stambaus verslo įmonėms gali būti laikomos tiekimo grandinės lyderės, turinčios daugiau nei 200 darbuotojų ir didelę metinę apyvartą arba balanso sumą. Tačiau tai gali kisti priklausomai nuo konkretaus konteksto.
